- ištekinti
- 1 ištẽkinti tr. J.Jabl 1. Q61, N, Sut, M, L, LVI816, Rtr, BŽ84, DŽ1, NdŽ, KŽ daryti, kad ištekėtų, išvarvėtų; leisti ištekėti, išvarvėti: Ištekinu kraują SD420. Neištẽkink jam kraujo daug J. Kas norint ištekina kraujį žmogaus, bus ištekintas jo kraujas M.Valanč. Daug tas karas žmonėms ištẽkino kraujo ir ašarų Š. Ką tik papjovė [kiaulę] ir jau visą kraują ištẽkino? Slv. Anas visą vandenį iš bačkos ištẽkino Ds. Kam sulą ištẽkinai? Dglš. Smalą ištẽkina iš pušų ir parduoda Skd. Ištẽkinau verpelę lig paskutinio lašo Skd. | refl. Rtr, Š, KŽ. ║ refl. Rtr, Š išsišlapinti. ║ daryti, kad išbyrėtų, perleisti: Ištekinti grūdus par gyvatuką Lž. 2. iškošti, išsunkti (ppr. alų): Iš pūrelio pirmutinio [alaus] keturius viedrus ištẽkina tirščiausio Kp. Kai ištẽkysi [alų], vėl užpilk vandeniu Sk. Ištẽkink misą iš kubilo ir sukošk į bačką Jnš. 3. ištirpyti, išlydyti: Kad užsišviestų saidri saulelė, kad ištẽkintų ledų krūsnelę (d.) Ds. 4. J, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 išleisti už vyro: Jau ir dukterį ištẽkino J.Jabl. Jis visas tris dukteris ištẽkino, į geras dubas nuleidė, išvartojo Jnš. Ištẽkino ana jau paskutinę dukterį Klt. Negalėdavai ištẽkyt be pasogos: arklį vieną, karvių porą, avių, o to piningelio, kiek susilygdavo Nmk. Visos močios nori dukteris ištẽkyt, ne visos sūnus apženyt Ps. Matai, ana savo dukteris ištẽkino Kv. Ištekėjau? Ne, mane, našlaitę, ištekino teta rš. Tik kaip ją dabar ištekinti, kaip tą vyrą besurasti J.Paukš. Pirma reikia Marę ištekinti I.Simon. \ tekinti; aptekinti; įtekinti; ištekinti; nutekinti; patekinti; pertekinti; pratekinti; pritekinti; sutekinti; užtekinti
Dictionary of the Lithuanian Language.